Homofobijos fantazijų pasaulyje

Artėjant LGBT eitynėms „Už lygybę“ maniau turėsiąs progą dar sykį išsakyti savo požiūrį į LGBT teisių diskursą, apie ką esu ne sykį užsiminęs, kritišką požiūrį, kuris daugeliui, matyt, pasirodytų perdėm neaiškus, kad konkuruotų su dominuojančiu kalbėjimo būdu, kuriam būdingas pasiskirstymas į dvi stovyklas. Tačiau, užtikus įdomų tekstą, „Pro Patria“ kreipimąsi į valdžią ir visuomenę, kur šios eitynės pateikiamos kaip sąmokslo, ir ne bet kokio, o komunistinio, dalis, jas raginant uždrausti, nusprendžiau susitelkti į jį. Nenorėdamas pasiduoti tam, ką (kalbėdamas apie pabėgėlių krizę) Slavojus Žižekas vadina „dvigubu šantažu“, kai esame verčiami pasirinkti vieną arba kitą poziciją, jas pateikiant kaip vieninteles alternatyvas, kurios priešingos viena kitai, negaliu praleisti pro akis tokio puikaus ir įspūdingo homofobijos, konspiralogijos ir mesianistinių kliedėjimų pavyzdžio, kaip minėtasis „Pro Patria“ kreipimąsis. Jam ir skirtas šis mano tekstas, savotiška jų teksto recenzija.

Pagrindinė „Pro Patria“ skleidžiama žinia – labai paprasta: Lietuvoje diegiama „genderizmo“ ideologija, kuri savo kilme yra komunistinė, dargi marksistinė-leninistinė. Diegiama ji, kas be ko, per prievartą ir klastingai, apgaulingai ir visaip kaip melagingai. „Baltic Pride“ eitynės – dar vienas žingsnis link „genderizmo“ įdiegimo Lietuvoje. Valdžia ir tauta (pabrėžtinai rašoma iš didžiosios raidės) turi „kažką daryti“, kad apgintų „gyvybinius“ tautos interesus (jai pačiai neaiškius, bet „Pro Patria“ atstovams – aiškius ir ryškius), o tam tereikia, bent jau dabar, viso labo neleisti rengti eitynių. Pastebėtina, kad tekstas yra pavyzdys to, ką pašaipūs analitinės krypties filosofai vadina „postmodernizmu“ – rinkinys beprasmiškai vartojamų „protingų“ tarptautinių žodžių, kurie sukabinami į kilometrines grandines ir jomis užverčiamas skaitytojas. Nieko keista, kad pasirašiusiųjų po šiuo stilistiškai itin gerai blogąsias Jacques‘o Derrida pamokas įsisavinusiu tekstu atsirado mažai, turint omeny, kad tema, atmetus išvedžiojimus, artima tikrai didesniam žmonių skaičiui. Matyt, tikslinė auditorija, per paskutines eitynes pasižymėjusi šokinėjimu prieš policijos žirgus su šūksniais „Kas nešokinės...“, neperkando postmodernistinio ir tuščio žargono, kuriuo remiasi tekstas. Bene juokingiausia, kad visuomenė gąsdinama „politiniu korektiškumu“, tačiau patys autoriai siūlo riboti žodžio laisvę. Jei  „genderistai“, paėmę valdžią, neleidžia viešai dėstyti tokių idėjų, kokios dėstomos „Pro Patria“ tekste, tai – žodžio laisvės ribojimas ir „būtinai totalitarizmas“, kita vertus, jei „sąmoningi“ piliečiai užkerta kelia „žalingai genderizmo ideologijai“, drausdami skleisti jos idėjas, jie elgiasi teisingai. Nesunku pastebėti, kad šią konstrukciją galima apversti. Autoriai, matyt, to neįžvelgia. Prieštarauti sau jiems ne problema.

Norint suprasti visą (tikrąjį) „Pro Patria“ teksto kontekstą, reikia prisiminti nacių susigalvotą terminą „kultūrinis bolševizmas“, šiuolaikinėje vartosenoje, ypač išplitusioje tam tikruose sluoksniuose JAV ir Rytų Europoje, neslėpkime, tarp fašistuojančių revanšistinių jėgų, virtusį „kultūriniu marksizmu“. Norint suvokti visą reikšmių lauką, sietiną su šiuo konceptu, kažkodėl nutylėtu šiame tekste, pakanka pažiūrėti vaizdus, kuriuos „Google“ išmeta, įvedus „Cultural Marxism“. Ši teorija sklidina primityvaus rasizmo ir tiesmukiško antisemitizmo. Tai, kad „pažangesnėse“ jos versijose „Amžinasis Žydas“ jau nebefigūruoja, rodo apdairumą, bet vargu, ar ką daugiau. Tai, kad argumentai jau girdėti ir išbandyti, pamatyti nesunku. Ši sąmokslo teorija, trumpai tariant, teigia, kad marksistai, pradedant Antonio Gramsci, ėmė siekti apnuodyti Vakarų civilizaciją iš vidaus, per universitetus, žiniasklaidą, populiariąją kultūrą. Tipiniai kaltininkai yra Frankfurto mokyklos atstovai Herbertas Marcuse ir Theodoras W. Adorno bei jų kolegos, kas, paskaičius jų pačių mintis, atrodo gėdingas nesusipratimas. Tipinės „Vakarų dekadanso“ stadijos yra lygių teisių suteikimas juodaodžiams, moterų teisės, popkultūros vulgarumas ir LGBT judėjimas. Tai, kad priešinimasis LGBT teisėms čia neatsiejamas nuo žmogaus teisių atėmimo iš daugybės grupių, lengva įsitikinti pasižiūrėjus, kas ir ką šia tema rašo (išsamiau apie šią sąmokslo teoriją – čia ir čia). Kita vertus, įkyrus bandymas susieti „seksualinę revoliuciją“ su komunizmu atmetant tiek tai, kad homoseksualumas SSRS buvo kriminalizuotas, tiek tai, kad ortodoksinis marksizmas iki pat šių dienų LGBT teises laiko kapitalizmo išmislu, parodo visišką nesiskaitymą su realybe. Kad išvengtų asociacijų su naciais, autoriai teigia, kad „naciai irgi tą darė“, nors puikiai žinoma, kad homoseksualūs žmonės buvo uždaromi į koncentracijos stovyklas. Jei jums, pasidomėjus LGBT aktyvistų veikla ir identity politics, kyla įspūdis, kad jų tikslas – komunizmas, sunku kažką ir pasakyti, nes puikiai matosi tai, kad ji puikiai suderinama būtent su neoliberalizmu, su rinkos ekonomika ir kapitalizmu.   

Galiausiai, kuo remiamasi? Nuolat kartojamas teiginys, kad LGBT teisių judėjimas prieštarauja „daugumos šalies piliečių nuomonei“ yra nelogiškas. Dauguma nacių Vokietijos piliečių veikiausiai pritarė „Galutiniam Sprendimui“, bet nuo to Holokaustas netapo nei teisingas, nei moralus. Dauguma JAV pietinių valstijų gyventojų pritarė vergovei, bet nuo to vergovė netapo morali. Galiausiai, jei toji dauguma pritartų „genderizmui“, ar jis irgi taptų šventa tiesa, kuri nusvertų „prigimtį“? Iš šio argumento tai logiškai plaukia, nes, nors atmetama idėja, kad „žmogus pasirenka lytį“, idėja, kad daugumos valia yra geras pagrindas, yra šitam argumentui esminė. Bet čia, matyt, „Pro Patria“ imtų teigti, kad tokia dauguma, kaip ir tie niekieno visai ir neskriaudžiami „kitokios lytinės orientacijos“ žmonės, tiesiog yra „eksperimento įkaitai ir <...> aukos“. Tai yra, jų sąmonė suklaidinta ir reikalinga atitaisymo, kad jie matytų dalykus, kokie jie yra (pagal tą, kas tai sako). Kai dauguma pritaria tam, ko reikia, ji teisi, jei pritaria kažkam kitam – yra suklaidinta. Vertėtų taip pat pabrėžti ir tai, kad besiskundžiantieji „užsienio šalių kišimųsi“ į Lietuvos reikalus, nuolat pabrėžiantys, kad „genderizmas“ – iš užsienio, nesako, kad jų pačių idėjos yra lygiai taip pat atvežtos iš užsienio. Nė vieno originalaus termino ar minties čia nėra – viskas seniausiai išbandyta JAV sąmokslo teorijų kūrėjų ir paleokonservatorių (panašiai šių idėjų genezę aiškina ir Nida Vasiliauskaitė). Šios teorijos puikiai prigijo Rusijoje, kad ir kaip teksto autoriai bando išsisukinėti nuo dvasinės bendrystės su Putinu, bei Rytų Europoje radikalių dešiniųjų tarpe. Šitos, perfrazuojant „Pro Patria“, „moraliai bei politiškai bankrutavusios <...> idėjos“ dabar diegiamos ir Lietuvoje, be to, vis dar sulaukia palaikymo ir JAV, kur jų šalininkai į prezidentus stumia Donaldą Trumpą. 

Kalbant apie biopolitiką, „Pro Patria“ su mainstream‘iniu LGBT judėjimu, deja, siūlo, atitinkamai, grandines ir elektroninę sekimo apyrankę, tačiau šiuos dalykus reikėtų nagrinėti Marcuse‘s, Michelio Foucault, Gilles‘io Deleuze‘o ir Giorgio Agambeno koncepcijų šviesoje, o ne perkeliant JAV redneck‘ų blogosferos idėjas į Lietuvą. Pagaliau, mano manymu, LGBT aktyvistų tikslas iš tiesų turi būti, kad buvimas LGBT taptų tiek pat svarbus dalykas, kiek buvimas kairiarankiu, tačiau iki to, toliau atsirandant tai laikančių problema, dar toli...  

P.S. Ir, visgi, kodėl komunizmas? Nors kartą Lietuvos „patriotai“ sugalvotų ką nors originalaus ir naujo. Gal kaltininkų vertėtų ieškoti kitur? Gal kaltas Comte de Lautreamont ar Arthuras Rimbaud? O Baudelaire‘as? Na, gerai, jei tokių personų „Pro Patria“ atstovai nežino, gal kaltininkas galėtų būti Markizas de Sade‘as – jo „Filosofija buduare“ yra grynas „genderizmas“, ten net aprašyta būsimos visuomenės santvarka, kuri visiškai atitinka „Pro Patria“ versiją, na, tą, kuria jie visus gąsdina. O jei rimtai, tai Platono „Valstybė“ skamba kaip tikrų tikriausias „genderizmo“ manifestas... O Diogenas iš Sinopės, regis, „genderizmą“ įgyvendino praktiškai. Gal Epikūras dar tiktų į pradininkus? Na, va kiek versijų, o Lietuvos susirūpinę piliečiai ir vėl pasinaudojo amerikiečių sugalvota.