Kad nenuobodžiaučiau nei pats, nei skaitytojai nuobodžiautų, nusprendžiau sukurti naują rubriką. Joje supažindinsiu su įdomiomis grupėmis, kurios dar nėra išleidusios albumus ir tik pradeda savo karjerą, bet yra vertos dėmesio. Nežinau, kiek užteks mano resursų apie tai rašyti, bet, be šito straipsnio, manau parašysiąs dar porą. Tiek pristatymo.
Šiandien pristatau pirmą grupę, kuri kartu yra pirma istorijoje lietuvių grupė, apie kurią rašau- vilniečiai Without Letters. Kadangi pradžioje galvojau rašyti jų debiutinio nepilno albumo su gudriu pavadinimu „Self-titled“ (angl. k. to paties pavadinimo, kaip ir pats, kitaip tariant, taip muzikos žurnalistikoje įvardijami albumai, besivadinantys grupės vardu...) recenziją, bet, visgi, nusprendžiau, kad jis kiek per trumpas tam, be to, būtų įdomiau grupę įkomponuoti kitokiame kontekste. Taigi, čia pristatysiu pačią grupę ir jų kūrybą. Be to, neapsieisiu be trumpos jau minėto EP recenzijos.
Grupė Without Letters susikūrė 2008 metais, o aktyviau darbuotis kūrybos laukuose pradėjo 2010-aisiais. Ilgai brandinę kažką, matyt, iš pat pradžių sudėtingo ir naujo, grupė, kurios pagrindą sudaro gitaristas Adomas Narkevičius, gitaristas/vokalistas/klavišininkas Jonas Denapas, bosistas Artūras Barkus, o tuo metu – dar ir vokalistas/klavišininkas Algirdas Tiuninas, pasirodė originaliai ir keistu, sakyčiau būdu: jų debiutinis numeris „Ausgeträumt“ (vok. k. būsena tarp budėjimo ir miego, plg. toliau minimą kitą dainą) pasirodė filme tuo pačiu pavadinimu („self-titled“, cha). Taigi, jau gana keistas, bent jau mano požiūriu, būdas prisistatyti. Pati debiutinė daina buvo gana paprastas indie rokas su plonu elektronikos notion'ų sluoksniu. Kaip visuose ankstyvuosiuose interviu jie kalba, juos įkvepia ne vien banalus indie rokas, kurio pilni pakampiai tiek 2010-aisiais, tiek ir 2014-aisiais, bet math rokas ir Foals bei Battles. Pirmieji mano jau išsamiai pristatyti anksčiau, antrieji – kiek tradiciškesnė, matematine prasme, grupė iš JAV. Po metų sekė dar du singlai – „Awake/Asleep“, kuris ilgą laiką jų „Soundcloud“ profilyje puikavosi savotišku „weird pop“ tag'u, bei „Shelter Gone“, kuri tapo paskutine daina, bent jau oficialiai išleista, su vokalistu Tiuninu. Taigi, jei pirmoji daina turėjo į mases apeliuojančio paviršutiniškumo, nors net ir čia Without Letters sugebėjo išsisukti nuo, rodos, neišvengiamos pareigos sukurti pop hit'ą, tuo tarpu antroji daina nurodo į gilėjantį požiūrį į muziką, o gal, paprasčiausiai, skamba tiesiog jau originaliau. Apskritai, iš karto sakau, jog, asmeniškai man, „Shelter Gone“ yra absoliučiai geriausia Without Letters daina ir apskritai, net bendrajame kontekste to, ką klausau, ji atrodo savita ir originali. Vėliau grupė kuriam laikui pritilo, nors ir koncertavo Lietuvoje, o nuo pernai ir užsienyje, tačiau naujų dainų ilgai neleido. Galiausiai, rado ir nuolatinį būgnininką Karolį Valiaugą ir papildė savo gretas perspektyviu elektronikos prodiuseriu Miša Skalskiu, žinomu, kaip 96wrld. Būtent jam grupė dažniausiai skiria visas liaupses už savo posūkį nuo paprastesnio (bet, pasakysiu, ne prastesnio...) indie roko prie kažkokių naujų įvairių žanrų horizontų. Nuo tada Without Letters tapo beveik išimtinai instrumentinės muzikos atlikėjai ir vokalų jiems prisireikia nebent atliekant jau minėtas senas dainas arba galingą mano mėgstamiausios grupės These New Puritans ankstyvos dainos „Infinity Ytinifni“ cover'į, per kurį bosistas, kaip Thomas iš TNP, groja būgnais, o Denapas dainuoja. Verta paminėti ir tai, jog grupė gyvuose pasirodymuose dažnai, atlikdama jau minėtas ankstyvąsias dainas, naudojo (nežinau, ar tebenaudoja) buvusio vokalisto balso sample'us, na, keista...
Galiausiai, čia pereiname prie dabartinio jų veiklos tipo. Without Letters, ilgą laiką tyliai dirbę, pernai ne tik atstovavo Lietuvą prestižiniame „Talinn Music Week“, bet ir debiutavo „Positivus“ festivalyje Latvijoje, kur traukia ir mūsuose neregėtos žvaigždės. Be šitų, būta ir mažesnių pasirodymų. Bet, mano galva, didžiausias ir svarbiausias buvo pasirodymas gyvai „LRT Opus Ore“ studijoje pernai spalį. Negaliu nepridėti, jog šis lietuviškasis „From the Basement“ yra be galo įdomus ir nuostabus projektas, parodantis šiaip jau retai matomą lietuviškosios muzikos veidą. Taigi, „LRT Opus Ore“ studijoje Without Letters sugrojo beveik viską, ką turėjo ir tai padarė puikiai. Kadangi koncertuose nesilankau, tai buvo vienintelis būdas pažiūrėti, kaip ši grupė atrodo gyvai. Gerai atrodo, sakyčiau.
Tuo pat metu, grupė, kurioje į Olandiją studijuoti išvykusį Mišą Skalskį pakeitė kitas žymus lietuviškosios elektronikos prodiuseris Tomas Narkevičius, arba Fingalick, sukūrė ir debiutinį EP jau minėtu pavadinimu. Tiesa, turiu pasakyti, kad mane šis EP nuvylė vien tuo, jog, tiek laiko kuisiantis, tebuvo išstenėtos 4 dainos, prie jų dar kažin kokiam galui pridedant du remix'us. Belieka spėti, jog grupė – tikri perfekcionistai, nepaliekantys kažko neištobulinto iki negalėjimo. EP, kuris išėjo šių metų gegužės 7 dieną, Without Letters išleido net vinilo formatu, kas šiaip jau stebėtina Lietuvoje, be to, išleido patys, išleido kokybiškai, „savipakankamai“, pavyzdžiui, dainos „Arch“ vaizdo klipą sukūrė pats Adomas Narkevičius, albumą prodiusavo Miša Skalskis ir t.t. Galima teigti, jog ši grupė labai vertina kokybę, nesismulkina, užsiiminėdama bet kuo, grodama bet ką, bet kur, tuo rimtu, solidžiu požiūriu jie man primena These New Puritans. Vilniečiai nėra dar viena iš tų grupių, kurios vien tik groja „tūsuose“ ir tai, kas dera girtiems paaugliams klausyti, jie – Without Letters, – dirba rimtai, nuosekliai, lyg žinodami, ko siekia, ko nori, kur eina. Be to, šiemet jie ir vėl pasirodė „Talinn Music Week“, o vėliau netgi grojo su gana žymia grupe iš Anglijos, nekasdienės elektronikos kūrėjais Mount Kimbie. Taigi, Without Letters per kelerius metus pasiekė tikrai daug, nors, aišku, galėjo seniausiai išleisti 5 menkaverčius EP, o gal net vieną LP, bet kas iš to? Jie dirba kokybiškai ir nesišvaisto.
Dabar apie patį jų nepilną albumą keistu pavadinimu „Self-titled“. Šiame, išties NEPILNAME, albume, yra viso labo keturios dainos. Kaip nuolat nepavargsta teigti grupė, jie ne šiaip sau kopijuoja kokį nors vieną stilių, bet – čia įdomiau – bando atrasti tas šaknis, iš kurių vėliau išaugo muzikos stiliai, ypač elektroninės muzikos žanrai. Dar labiau, Without Letters skelbia: kiekviena daina šiame nepilname albume yra indie roko mišinys su vienu elektroninės muzikos žanru. Na, kadangi aš nesu elektroninės muzikos ekspertas ir mažai ją pažįstu, net bijau spėti, kur koks žanras ar stiliaus užuomazga. Tačiau, man nesinori, kaip savaime suprantamą, priimti prielaidą, esą Without Letters yra „elektroninės ir roko muzikos grupė su post roko, math roko ir psichodelikos priedais“, ne. Tai skamba perdėm abstrakčiai ir nuvalkiotai, be abejo, geriau negu pretenzingai teigti, kad esi anapus žanrų, kaip Friedrichas Nietzsche anapus gėrio ir blogio, tai gali pasirodyti snobiška. Be abejo, kai esi toks, kaip Without Letters, toks snobizmas tau leistinas. Asmeniškai man sukilo įvairiausių asociacijų, lig tol neapgarsintų, pavyzdžiui, Radiohead. Ne vien krautrockas a la Can, bet ir post rokas, kaip pas Bark Psychosis. Kalbant apie dainas, pirmoji, „ZR0“, prasideda radikaliais elektroniniais burbuliavimais ir žaidimais pačios dainos sample'ais, pirmyn ir atgal, aukštyn ir žemyn, o paskui prasiveržia tikrai didžiulė energija ir augantis ne tai Foals, ne tai Jonny Greenwood'ą primenantis gitarinis triukšmas, apskritai, tai tiek elektroniška daina, kad, išskyrus šį gitaros triukšmą, roko užuomazgų sunku ir beaptikti, beje, įdomu, kad pirmą kartą šią dainą išgirdau, kaip jų kolegos 96wrld dainą „Bruce Willis“ (taip ir nesupratau, kurių galų ji taip vadinasi), kurioje ši daina arba jos dalis skamba instrumentus pakeitus vietomis ir be galo kaitaliojant įvairius garsus joje. Net nežinau, kuri man labiau patiko... Bene agresyviausia ir aštriausia grupės daina. Antroji daina, asmeniškai man yra veik tokia pati gera, kaip „Shelter Gone“ apskritai grupės kūryboje, tai – „Inverted Cycles“. Pradžia, kaip visada migdanti elektronika, kol galiausiai išsiveržia į gaivų orą tikras paprastas indie, na, ne tiek indie, kiek gitara, čia yra toks momentas, kuris be galo primena Radiohead vėlyvąją kūrybą, ypač dainą iš albumo „The King Of Limbs“, „Morning, Mr. Magpie“, bet čia pat tėškia visai ką kitą, gudrus elektronikos ir gitarinės muzikos lydinys, stiprus rifas, kuris nepamaišytų ir dideliems indie roko gigantams. Iš visos naujausios Without Letters kūrybos ši daina vienintelė man skamba labai emocingai ir nuoširdžiai, kažkaip liūdnai net. Čia jie vėl sukuria tą keistą savotišką atmosferą, kurios net nėra su kuo palyginti. Kita daina, jau minėta „Arch“ skamba kiek įprasčiau, negu kitos, bet ir čia yra vietos elektronikai ir rokui susimaišyti. Beje, apie kokteilius, mišinius ir mikserius – vaizdo klipas yra išties bene originaliausiais mano matytas šiais metais apskritai, neišskiriant nė užsienio atlikėjų, o tai, kaip pats Narkevičius aiškina klipo idėja, verta atskiros diskusijos, bet gal jūs patys pažiūrėkite šį keistą klipą. Ketvirtoji ir paskutinė (grupės) daina, „Night at Palm Peaks“ vėl grįžta prie klampesnės elektronikos, nors prasideda tikrai didžiai, ir skamba bene psichodeliškiausiai iš viso „Self-titled“ albumo. Tiesa, ji kiek migdanti ir niūri, kaip kartais gali atrodyti, tiesa, pristato puikų būgnų grojimo pavyzdį ir ambient garsą. Na, o paskui seka du remix'ai – 96wrld dainos „Arch“ remix'as bei dar vieno perspektyvaus prodiuserio Leono Rėčkaus, arba Napo, dainos „Inverted Cycles“ remix'as. Pripažinsiu, nesu remix'ų fanas apskritai, tačiau pastarasis skamba kiek įdomiau, nors ir nusileidžia į klubinės elektronikos pelkę, o nepilną albumą užbaigia gražiai, keistais garsais. Apibendrinant, EP neblogas, tačiau gaila, jog grupė nerado būdų, noro ar dar ko pateikti didesnį skaičių dainų. Galbūt trūksta įvairovės, kita vertus, tiek keisčiausių garsų vienoje vietoje... Pabūsiu nepopuliarus ir pasakysiu, jog norėtųsi vokalo. Galima tik įsivaizduoti „Inverted Cycles“ ar „Arch“ su kokio Thomo Yorke'o ar panašiu vokalu. Be balso šios dainos neišnaudoja savo potencialo, sakyčiau, kita vertus, sunku rasti tinkamų žodžių, kurie nesugadintų sukurtos atmosferos... Bet, gal čia DAR VIENAS grupės sąmoningo plaukimo prieš srovę epizodas? Juk visi žino, jog dainos su žodžiais ir dainavimu yra lengviau įsisavinamos, tuo tarpu instrumentinė muzika daugeliui atrodo nuobodi. Negali apkaltinti Without Letters nuobodumu, o pirma ir paskutinė EP dainos net sunkiai įsivaizduojamos su vokalu. Visgi, norėčiau ateityje išgirsti ir naujų dainų žodžių, kurie būtų tinkami tokioms keistoms ir originalioms dainoms. Bet, po galais, lendu ne į savo daržą! Visgi, be visų elektronikos ir ją su roku derinančių grupių, dariusių įtaką šiems vilniečiams, man atrodo paskutinė ir Radiohead (neteigiu, jog darė įtaką), išties, galima įžiūrėti panašumų, ne tiek garso, kiek estetinės prieigos, požiūrio į muziką, be to, dažnam ši grupė asocijuojasi su „O.K. Computer“, visgi, čia turiu omeny šio amžiaus Radiohead kūrybą. Arba, tęsiant Thomo Yorke'o asociaciją, kita jo grupė – Atoms For Peace, tiesa, ten daugiau elektronikos ir skirtumai akivaizdesni, tuo tarpu Radiohead būna ir subtilūs, kaip ir Without Letters šiame nepilname albume... Tačiau, apskritai, gal net neverta ieškoti, kaip akis išdegus, asociacijų, įkvėpimo šaltinių, kas ką primena, juk nei Without Letters pasišovė kopijuoti ką, nei eksplicitiškai primena kažką. Bet, net ir užtikęs nematytą dalyką ar daiktą, paukštį ar gyvūną, žmogus instinktyviai ieško ką jam tai primena. Matyt, kad ramiau jaustųsi. Bet juk kažkaip atsiranda tas, su kuo paskui visi kažką lygina... Man atrodo, kad ši grupė yra būtent tai.
Gerai: stingdantis šaltis „Shelter Gone“ garsovaizdyje, gigantiški rifai „Inverted Cycles“ dainoje
Blogai: nuobodus epizodas „Night at Palm Peaks“ dainoje, pretenzingi pasisakymai apie savo muziką
Without Letters:
https://www.facebook.com/WithoutLetters
https://soundcloud.com/without-letters
http://withoutletters.bandcamp.com/
„Self-titled“ galite įsigyti:
http://withoutletters.bigcartel.com/product/self-titled-ep
http://vinylshop.lt/without-letters-self-titled-ep
http://withoutletters.bandcamp.com/
Arba paklausyti:
http://www.withoutlettersep.com/
http://withoutletters.bandcamp.com/
Šiandien pristatau pirmą grupę, kuri kartu yra pirma istorijoje lietuvių grupė, apie kurią rašau- vilniečiai Without Letters. Kadangi pradžioje galvojau rašyti jų debiutinio nepilno albumo su gudriu pavadinimu „Self-titled“ (angl. k. to paties pavadinimo, kaip ir pats, kitaip tariant, taip muzikos žurnalistikoje įvardijami albumai, besivadinantys grupės vardu...) recenziją, bet, visgi, nusprendžiau, kad jis kiek per trumpas tam, be to, būtų įdomiau grupę įkomponuoti kitokiame kontekste. Taigi, čia pristatysiu pačią grupę ir jų kūrybą. Be to, neapsieisiu be trumpos jau minėto EP recenzijos.
Grupė Without Letters susikūrė 2008 metais, o aktyviau darbuotis kūrybos laukuose pradėjo 2010-aisiais. Ilgai brandinę kažką, matyt, iš pat pradžių sudėtingo ir naujo, grupė, kurios pagrindą sudaro gitaristas Adomas Narkevičius, gitaristas/vokalistas/klavišininkas Jonas Denapas, bosistas Artūras Barkus, o tuo metu – dar ir vokalistas/klavišininkas Algirdas Tiuninas, pasirodė originaliai ir keistu, sakyčiau būdu: jų debiutinis numeris „Ausgeträumt“ (vok. k. būsena tarp budėjimo ir miego, plg. toliau minimą kitą dainą) pasirodė filme tuo pačiu pavadinimu („self-titled“, cha). Taigi, jau gana keistas, bent jau mano požiūriu, būdas prisistatyti. Pati debiutinė daina buvo gana paprastas indie rokas su plonu elektronikos notion'ų sluoksniu. Kaip visuose ankstyvuosiuose interviu jie kalba, juos įkvepia ne vien banalus indie rokas, kurio pilni pakampiai tiek 2010-aisiais, tiek ir 2014-aisiais, bet math rokas ir Foals bei Battles. Pirmieji mano jau išsamiai pristatyti anksčiau, antrieji – kiek tradiciškesnė, matematine prasme, grupė iš JAV. Po metų sekė dar du singlai – „Awake/Asleep“, kuris ilgą laiką jų „Soundcloud“ profilyje puikavosi savotišku „weird pop“ tag'u, bei „Shelter Gone“, kuri tapo paskutine daina, bent jau oficialiai išleista, su vokalistu Tiuninu. Taigi, jei pirmoji daina turėjo į mases apeliuojančio paviršutiniškumo, nors net ir čia Without Letters sugebėjo išsisukti nuo, rodos, neišvengiamos pareigos sukurti pop hit'ą, tuo tarpu antroji daina nurodo į gilėjantį požiūrį į muziką, o gal, paprasčiausiai, skamba tiesiog jau originaliau. Apskritai, iš karto sakau, jog, asmeniškai man, „Shelter Gone“ yra absoliučiai geriausia Without Letters daina ir apskritai, net bendrajame kontekste to, ką klausau, ji atrodo savita ir originali. Vėliau grupė kuriam laikui pritilo, nors ir koncertavo Lietuvoje, o nuo pernai ir užsienyje, tačiau naujų dainų ilgai neleido. Galiausiai, rado ir nuolatinį būgnininką Karolį Valiaugą ir papildė savo gretas perspektyviu elektronikos prodiuseriu Miša Skalskiu, žinomu, kaip 96wrld. Būtent jam grupė dažniausiai skiria visas liaupses už savo posūkį nuo paprastesnio (bet, pasakysiu, ne prastesnio...) indie roko prie kažkokių naujų įvairių žanrų horizontų. Nuo tada Without Letters tapo beveik išimtinai instrumentinės muzikos atlikėjai ir vokalų jiems prisireikia nebent atliekant jau minėtas senas dainas arba galingą mano mėgstamiausios grupės These New Puritans ankstyvos dainos „Infinity Ytinifni“ cover'į, per kurį bosistas, kaip Thomas iš TNP, groja būgnais, o Denapas dainuoja. Verta paminėti ir tai, jog grupė gyvuose pasirodymuose dažnai, atlikdama jau minėtas ankstyvąsias dainas, naudojo (nežinau, ar tebenaudoja) buvusio vokalisto balso sample'us, na, keista...
Galiausiai, čia pereiname prie dabartinio jų veiklos tipo. Without Letters, ilgą laiką tyliai dirbę, pernai ne tik atstovavo Lietuvą prestižiniame „Talinn Music Week“, bet ir debiutavo „Positivus“ festivalyje Latvijoje, kur traukia ir mūsuose neregėtos žvaigždės. Be šitų, būta ir mažesnių pasirodymų. Bet, mano galva, didžiausias ir svarbiausias buvo pasirodymas gyvai „LRT Opus Ore“ studijoje pernai spalį. Negaliu nepridėti, jog šis lietuviškasis „From the Basement“ yra be galo įdomus ir nuostabus projektas, parodantis šiaip jau retai matomą lietuviškosios muzikos veidą. Taigi, „LRT Opus Ore“ studijoje Without Letters sugrojo beveik viską, ką turėjo ir tai padarė puikiai. Kadangi koncertuose nesilankau, tai buvo vienintelis būdas pažiūrėti, kaip ši grupė atrodo gyvai. Gerai atrodo, sakyčiau.
Tuo pat metu, grupė, kurioje į Olandiją studijuoti išvykusį Mišą Skalskį pakeitė kitas žymus lietuviškosios elektronikos prodiuseris Tomas Narkevičius, arba Fingalick, sukūrė ir debiutinį EP jau minėtu pavadinimu. Tiesa, turiu pasakyti, kad mane šis EP nuvylė vien tuo, jog, tiek laiko kuisiantis, tebuvo išstenėtos 4 dainos, prie jų dar kažin kokiam galui pridedant du remix'us. Belieka spėti, jog grupė – tikri perfekcionistai, nepaliekantys kažko neištobulinto iki negalėjimo. EP, kuris išėjo šių metų gegužės 7 dieną, Without Letters išleido net vinilo formatu, kas šiaip jau stebėtina Lietuvoje, be to, išleido patys, išleido kokybiškai, „savipakankamai“, pavyzdžiui, dainos „Arch“ vaizdo klipą sukūrė pats Adomas Narkevičius, albumą prodiusavo Miša Skalskis ir t.t. Galima teigti, jog ši grupė labai vertina kokybę, nesismulkina, užsiiminėdama bet kuo, grodama bet ką, bet kur, tuo rimtu, solidžiu požiūriu jie man primena These New Puritans. Vilniečiai nėra dar viena iš tų grupių, kurios vien tik groja „tūsuose“ ir tai, kas dera girtiems paaugliams klausyti, jie – Without Letters, – dirba rimtai, nuosekliai, lyg žinodami, ko siekia, ko nori, kur eina. Be to, šiemet jie ir vėl pasirodė „Talinn Music Week“, o vėliau netgi grojo su gana žymia grupe iš Anglijos, nekasdienės elektronikos kūrėjais Mount Kimbie. Taigi, Without Letters per kelerius metus pasiekė tikrai daug, nors, aišku, galėjo seniausiai išleisti 5 menkaverčius EP, o gal net vieną LP, bet kas iš to? Jie dirba kokybiškai ir nesišvaisto.
Dabar apie patį jų nepilną albumą keistu pavadinimu „Self-titled“. Šiame, išties NEPILNAME, albume, yra viso labo keturios dainos. Kaip nuolat nepavargsta teigti grupė, jie ne šiaip sau kopijuoja kokį nors vieną stilių, bet – čia įdomiau – bando atrasti tas šaknis, iš kurių vėliau išaugo muzikos stiliai, ypač elektroninės muzikos žanrai. Dar labiau, Without Letters skelbia: kiekviena daina šiame nepilname albume yra indie roko mišinys su vienu elektroninės muzikos žanru. Na, kadangi aš nesu elektroninės muzikos ekspertas ir mažai ją pažįstu, net bijau spėti, kur koks žanras ar stiliaus užuomazga. Tačiau, man nesinori, kaip savaime suprantamą, priimti prielaidą, esą Without Letters yra „elektroninės ir roko muzikos grupė su post roko, math roko ir psichodelikos priedais“, ne. Tai skamba perdėm abstrakčiai ir nuvalkiotai, be abejo, geriau negu pretenzingai teigti, kad esi anapus žanrų, kaip Friedrichas Nietzsche anapus gėrio ir blogio, tai gali pasirodyti snobiška. Be abejo, kai esi toks, kaip Without Letters, toks snobizmas tau leistinas. Asmeniškai man sukilo įvairiausių asociacijų, lig tol neapgarsintų, pavyzdžiui, Radiohead. Ne vien krautrockas a la Can, bet ir post rokas, kaip pas Bark Psychosis. Kalbant apie dainas, pirmoji, „ZR0“, prasideda radikaliais elektroniniais burbuliavimais ir žaidimais pačios dainos sample'ais, pirmyn ir atgal, aukštyn ir žemyn, o paskui prasiveržia tikrai didžiulė energija ir augantis ne tai Foals, ne tai Jonny Greenwood'ą primenantis gitarinis triukšmas, apskritai, tai tiek elektroniška daina, kad, išskyrus šį gitaros triukšmą, roko užuomazgų sunku ir beaptikti, beje, įdomu, kad pirmą kartą šią dainą išgirdau, kaip jų kolegos 96wrld dainą „Bruce Willis“ (taip ir nesupratau, kurių galų ji taip vadinasi), kurioje ši daina arba jos dalis skamba instrumentus pakeitus vietomis ir be galo kaitaliojant įvairius garsus joje. Net nežinau, kuri man labiau patiko... Bene agresyviausia ir aštriausia grupės daina. Antroji daina, asmeniškai man yra veik tokia pati gera, kaip „Shelter Gone“ apskritai grupės kūryboje, tai – „Inverted Cycles“. Pradžia, kaip visada migdanti elektronika, kol galiausiai išsiveržia į gaivų orą tikras paprastas indie, na, ne tiek indie, kiek gitara, čia yra toks momentas, kuris be galo primena Radiohead vėlyvąją kūrybą, ypač dainą iš albumo „The King Of Limbs“, „Morning, Mr. Magpie“, bet čia pat tėškia visai ką kitą, gudrus elektronikos ir gitarinės muzikos lydinys, stiprus rifas, kuris nepamaišytų ir dideliems indie roko gigantams. Iš visos naujausios Without Letters kūrybos ši daina vienintelė man skamba labai emocingai ir nuoširdžiai, kažkaip liūdnai net. Čia jie vėl sukuria tą keistą savotišką atmosferą, kurios net nėra su kuo palyginti. Kita daina, jau minėta „Arch“ skamba kiek įprasčiau, negu kitos, bet ir čia yra vietos elektronikai ir rokui susimaišyti. Beje, apie kokteilius, mišinius ir mikserius – vaizdo klipas yra išties bene originaliausiais mano matytas šiais metais apskritai, neišskiriant nė užsienio atlikėjų, o tai, kaip pats Narkevičius aiškina klipo idėja, verta atskiros diskusijos, bet gal jūs patys pažiūrėkite šį keistą klipą. Ketvirtoji ir paskutinė (grupės) daina, „Night at Palm Peaks“ vėl grįžta prie klampesnės elektronikos, nors prasideda tikrai didžiai, ir skamba bene psichodeliškiausiai iš viso „Self-titled“ albumo. Tiesa, ji kiek migdanti ir niūri, kaip kartais gali atrodyti, tiesa, pristato puikų būgnų grojimo pavyzdį ir ambient garsą. Na, o paskui seka du remix'ai – 96wrld dainos „Arch“ remix'as bei dar vieno perspektyvaus prodiuserio Leono Rėčkaus, arba Napo, dainos „Inverted Cycles“ remix'as. Pripažinsiu, nesu remix'ų fanas apskritai, tačiau pastarasis skamba kiek įdomiau, nors ir nusileidžia į klubinės elektronikos pelkę, o nepilną albumą užbaigia gražiai, keistais garsais. Apibendrinant, EP neblogas, tačiau gaila, jog grupė nerado būdų, noro ar dar ko pateikti didesnį skaičių dainų. Galbūt trūksta įvairovės, kita vertus, tiek keisčiausių garsų vienoje vietoje... Pabūsiu nepopuliarus ir pasakysiu, jog norėtųsi vokalo. Galima tik įsivaizduoti „Inverted Cycles“ ar „Arch“ su kokio Thomo Yorke'o ar panašiu vokalu. Be balso šios dainos neišnaudoja savo potencialo, sakyčiau, kita vertus, sunku rasti tinkamų žodžių, kurie nesugadintų sukurtos atmosferos... Bet, gal čia DAR VIENAS grupės sąmoningo plaukimo prieš srovę epizodas? Juk visi žino, jog dainos su žodžiais ir dainavimu yra lengviau įsisavinamos, tuo tarpu instrumentinė muzika daugeliui atrodo nuobodi. Negali apkaltinti Without Letters nuobodumu, o pirma ir paskutinė EP dainos net sunkiai įsivaizduojamos su vokalu. Visgi, norėčiau ateityje išgirsti ir naujų dainų žodžių, kurie būtų tinkami tokioms keistoms ir originalioms dainoms. Bet, po galais, lendu ne į savo daržą! Visgi, be visų elektronikos ir ją su roku derinančių grupių, dariusių įtaką šiems vilniečiams, man atrodo paskutinė ir Radiohead (neteigiu, jog darė įtaką), išties, galima įžiūrėti panašumų, ne tiek garso, kiek estetinės prieigos, požiūrio į muziką, be to, dažnam ši grupė asocijuojasi su „O.K. Computer“, visgi, čia turiu omeny šio amžiaus Radiohead kūrybą. Arba, tęsiant Thomo Yorke'o asociaciją, kita jo grupė – Atoms For Peace, tiesa, ten daugiau elektronikos ir skirtumai akivaizdesni, tuo tarpu Radiohead būna ir subtilūs, kaip ir Without Letters šiame nepilname albume... Tačiau, apskritai, gal net neverta ieškoti, kaip akis išdegus, asociacijų, įkvėpimo šaltinių, kas ką primena, juk nei Without Letters pasišovė kopijuoti ką, nei eksplicitiškai primena kažką. Bet, net ir užtikęs nematytą dalyką ar daiktą, paukštį ar gyvūną, žmogus instinktyviai ieško ką jam tai primena. Matyt, kad ramiau jaustųsi. Bet juk kažkaip atsiranda tas, su kuo paskui visi kažką lygina... Man atrodo, kad ši grupė yra būtent tai.
Gerai: stingdantis šaltis „Shelter Gone“ garsovaizdyje, gigantiški rifai „Inverted Cycles“ dainoje
Blogai: nuobodus epizodas „Night at Palm Peaks“ dainoje, pretenzingi pasisakymai apie savo muziką
Without Letters:
https://www.facebook.com/WithoutLetters
https://soundcloud.com/without-letters
http://withoutletters.bandcamp.com/
„Self-titled“ galite įsigyti:
http://withoutletters.bigcartel.com/product/self-titled-ep
http://vinylshop.lt/without-letters-self-titled-ep
http://withoutletters.bandcamp.com/
Arba paklausyti:
http://www.withoutlettersep.com/
http://withoutletters.bandcamp.com/
